- pašokėti
- pašokė́ti vksm. Pašokė́ti į vir̃šų, į šãlį.
.
.
pašokėti — intr. 1. NdŽ, KŽ šoktelėti aukštyn ar į šalį: Kad būtų pašokėta bent žingsnis į šoną, autobusas būtų pralėkęs pro šalį nekliudęs LKGIII507. Keli jo kareiviai it patys savaime pašokėjo nuo žemės A.Vien. Išeina iš krūmų [strazdas] ir eina… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsišokėti — pasišokėti: I turi padėti kulti – duosi taip atsišokėdamas! Všv. šokėti; atsišokėti; iššokėti; pašokėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iššokėti — 1. žr. iššokti 1. | prk.: Tą patį stengėsi pasakyti ir karininkėlis, vos vos iššokėjęs į pulkininkus leitenantus rš. 2. žr. iššokti 11: Prakaulio gyvolio y[ra] iššokėję kaulai Šts. šokėti; atsišokėti; iššokėti; pašokėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pasišuokėti — OGLII366 žr. pašokėti 1 (refl.): Pasišuokėjęs pasiekčia OG296. šuokėti; pasišuokėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pašokėjimas — sm. (1) 1. NdŽ, KŽ → pašokėti 1. | refl. NdŽ: Užšokau ant arklio vienu pasišokėjimu prš. 2. prk. padidėjimas, pakilimas: O dar buvo nebrauktų linų, nuo pernai žiemos paliktų, kainų pašokėjimo belaukiant J.Balt. 3. prk. pasikeitimas, permaina,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pašūkėti — 1 pašūkėti intr. NdŽ pašokėti, pašokti: Pašūkėjęs šoko šuo lodamas J. Pašūkėk ir prigausi lašinių, obulą J. Lapė, alkio sriegama, nu aukšto vynmedžio iš visos galios pašūkėdama vynuoges saikiojo S.Dauk. Ji pašūkėdama ėmė tvarkyti kambarius Pč. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
šokėti — šokėti, ėja (šõki KŽ), ėjo intr., šokėti, ėja, ėjo 1. Rtr, KŽ šokinėti, šokčioti. | refl.: Apei paną šokėjo kavalieriai Trg. 2. žr. šokti 18: Šokėk dar ir pašokėjus eisva namolei J. Šokelė šoko, trinkelė trinko… Kodėl nešokėčia, kodėl… … Dictionary of the Lithuanian Language